sujukti

1 sujùkti intr. sumišti, susimaišyti, pakrikti, suirti; susidrumsti: Mes vis stovėjome, bandydami išnarplioti sujukusias mintis J.Balt. Aš, ten patekęs, visai sujukau, nebežinojau, ką daryti Akm. Žinojau mintinai, bet paskui sujuko viskas Žg. Sujuko vaikas ir neatsakė Pn. Kai tik reik rimtai ką pasakyti – jis tuojau sujuñka Žg. E nuvažiavę (vestuvininkai) sušunka, tuojau visi te sujunka A.Strazd. Visas pasaulis sujùko Lnkv. Pyragas su pelenais sujùko, ir valgyk tu žmogus! Ps. Barščiai sujùko (susidrumstė) Sr. Sriuba sujùko, ir valgyti negal Šv. Kiaulių jovalas sujùko Kri. Užėjo audra – dangus su žeme sujuko rš. Sujùko kaip drignių užėdęs Vkš. Tie grūdai sujùkę su pelais Vkš. Sujukęs susmukęs anų gyvenimas Vkš. Kai oras sujùkęs, tai ir dūmų netraukia Pbr. Tą vasarą buvo dideliai sujùkusi pagada MitI71. Javai ... su visu kuom sujukę [per sandėlio gaisrą] TP1881,13. Jis buvo visiškai sujukęs ir negalėjo sugaudyti minčių rš. Sujùkęs žmogus (ne viso proto, kuris kiek nukalba) Jnšk. Ano brolis yra biškį sujùkęs (iškvailėjęs) Vkš. Ko tu šiandien toks sujukęs (surūgęs, nelinksmas)? Brs. Priešo eilės visai sujùko BŽ477. Mano vežimas visai sujuko Škn. Per upę tiltas sujùko Svn. Supykom, tai ir visi reikalai sujùko Svn. \ jukti; sujukti